Stūglių kalvyne, šalia kaimo, galima pamatyti intensyvų kalvų bangavimą. Apribota dviejų pelkėtų upeliukų slėnių iškilusi moreninė viršūnė. Tai Stūglių piliakalnis, datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga ir I tūkst. po. Kr. pradžia. Įdomi jo forma – siekdamas 211 metrų aukštį virš jūros lygio, šis žemės gumbas šiaurės vakarų pusėje išauginęs du atragius. Piliakalnis netyrinėtas, tik žvalgytas. Jame rastas akmeninis kirvelis su skyle kotui, geležinio peiliuko dalis, aptikta brūkšniuotos keramikos. Šalia šio kultūrinio paveldo rytinėje pusėje matoma sodyba – tai Stūglių kaimas. Seniau kaimas buvo didesnis, dabar gi daugelį buvusių sodybų žymi tik kvadratėlis senuose kariniuose žemėlapiuose. Tačiau akylesnis keliautojas pamatys vakariniame piliakalnio šlaite lygesnę vietą, šen bei ten augančius vaismedžius, mažesnių akmenų krūveles po medžiais – buvusios sodybos liekanas. Tokių vietų šiose apylinkėse yra ne viena ir ne dvi. Iš šio kaimo yra kilę ne kas kiti kaip Stūgliai – viena dažniausių pavardžių, sutinkamų šiose vietovėse.

    Įdomu pamąstyti kaip galėjo susikurti piliakalnio pavadinimas. Ar čia atsikraustę ir įsikūrę žmonės pavadino kaimą daugelio gyventojų pavarde? O gal žmonės nuo seno žinojo, kad čia stūkso Stūglių piliakalnis ir, savaime suprantama, vėliau atsiradęs kaimas gavo būtent tokį vardą? O gal piliakalnio vardas yra jau senai pasimetęs laiko labirintuose... Įdomus pastebėjimas, jog ,,Stūgliai“ skamba kaip ,,staugti“, „stūgauti“, tai yra skleisti stiprų garsinį signalą. O vakaruose, siauro Ilgio ežerėlio krante įsikūręs Aidukų kaimas. Stūgliai – Aidukai, nori nenori mintys savaime ima jungti šiuos du taškus. Gal tai tiesiog lingvistinis garsų žaismas..., o gal labai labai senas iformacijos apie pavojus perdavimo būdas.

    Daugelyje vietų raguvų, supančių piliakalnį šlaitai gan statūs ir atrodo tarsi natūrali kliūtis, kurią norint įveikti reikia išties pasistengti. Vietiniai praminė šias struktūras Stūglių ravu. Šių upelių kelias baigiasi sušvelnėjusia delta pelkingoje Saločio apyežerėje. Rytinio upelio vagoje guli įvairių dydžių apsamanoję rieduliai – visa tai yra paskutiniojo ledyno mums paliktos dovanos iš šiaurės.

    Dėmesio: dėl vietinio kelio būklės piliakalnį geriausia pasiekti pėsčiomis ar dviračiais. Nerekomenduojama link objekto važiuoti automobiliu!!

Sirvėtos regioninio parko direkcija
Biudžetinė įstaiga, kodas 193372387
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Darbo laikas:

I-IV  8.00 - 17.00

     V  8.00 - 15.45

Search