Šiaurinėje Saločio ežero pusėje yra nedidelė kalvelė, taip vadinamas keimas. Sudarytas jis iš sluoksniuotų žvyrų, smėlių ir molių. Šios sąnašos formavosi tuštumose tarp ledo luistų, paties ledyno tuštumose arba ant ledyno telkšojusiuose ežeruose. Sutirpus ledynui, jos nusėdo ant žemės paviršiaus ir virto kalvomis, kokias matome šiandien. Tokių keimo tipo kalvelių gausu kalvotų aukštumų ruožuose. Vakarinėje papėdėje yra archeologinių tyrimų metu rasta senovės gyvenvietė. Pati kalvelė – tai Aučynų piliaklnis. Iš rytų ir pietų jį supa pelkiniai pažemėjimai, kas Šiaurės Nalšios aukštumoje jau atrodo įprasta. Gynybinių įrengimų piliakalnyje neaptikta. Datuojamas jis kaip ir kiti: I tūkst. pr. Kr. – I mūsų eros tūkstantmečiu.
    Pats vardas turi įdomią kilmės istoriją. Pasak senesnias dienas prisimenenčių vietinių, šiose vietose kažkada gausiai lankydavosi žydai, prekiaudami įvairiais daiktais. Kartą vienas toks prekiautojas vežė vežime avių kailius. Važnyčiodamas jis užsirūkė – ir juos netyčia padegė. Jis puolė gesinti savo vežamo turto ir rėkė: „Avčinki, avčinki!”. Taip ir atsirado toje vietovėje įsikūrusio Aučynų kaimo bei piliakalnio vardai... Bet tai tik greičiausiai smagus vietinės tautosakos pavyzdys kasdienybei paįvairinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad čia, panašiai kaip ir situacija su minėtuoju Stūglių kaimu, nuo seno gyvena daug žmonių, turinčių Avinų, Baronų pavardes. Kažkada buvo intensyviai vystoma avininkystė – iš čia ir pavardės, ir pavadinimas. Toks paaiškinimas labiau tikėtinas...

Sirvėtos regioninio parko direkcija
Biudžetinė įstaiga, kodas 193372387
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Darbo laikas:

I-IV  8.00 - 17.00

     V  8.00 - 15.45

Search