Sirvėtos regioninis parkas įsteigtas saugoti Švenčionių krašto Dysnos ir Žeimenos upių moreninės takoskyros kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Jis apima buvusį Sirvėtos landšaftinį draustinį, Čiulėnų moreninį masyvą, Možerio, Ilgio, Samanio ir Vystučio ežerų sistemą, Švento, Miškinio, Ilgio ir Beržuvio ežerų dubaklonį.
    Gamtos požiūriu Sirvėtos regioninis parkas reprezentuoja Švenčionių aukštumą, kuri yra ryškus, labai įvairus didžiulis paskutiniojo (Nemuno) ledynmečio kompleksas. Švenčionių aukštumos elementų didumas, išplitimas, tarpusavio ryšys rodo, kad aukštumos padėtis ir kilmė pirmiausia sąlygota tektoninio kilimo.

    Sirvėtos regioninis parkas yra Daugėliškio ir Stoniūnų didžiulio kalvotojo masyvo, sudarančio iš­kiliausią Švenčionių aukštumos keterą, pietvakarinėje dalyje. Vakarinė parko riba sutampa su Strūnaičio ir Švenčionėlių plynaukštės pakraščiu.
    Parko plotas 9044 ha. 7714 ha (86%) parko ploto yra Švenčionių rajone, Vilniaus apskrityje, o 1230 ha (14%) - Ignalinos rajone, Utenos apskrityje.
  Parko teritorija tekančios upės priklauso Nemuno ir Dauguvos upių baseinams. Moreninių aukš­tumų takoskyra skiria Dysnos ir Žeimenos upių baseinus.
 
    Žemiausia regioninio parko vieta - 154,0 m virš jūros lygio yra netoli Didžiasalio kaimo, ties šiaurvakarine parko riba. Aukščiausia parko vieta - 237,2 m virš jūros lygio - Čiulėnų ketera. Nuo jos galima grožėtis Švenčionių aukštuma.