Par­ko te­ri­to­ri­jo­je yra 65 kai­mai. Kiek­vie­nas jų tu­ri sa­vo kul­tū­ros tra­di­ci­jų ir pa­pro­čių, bet vi­sus juos jun­gia Aukš­tai­ti­jos re­gio­nui bu­din­gi pa­pro­čiai ir tra­di­ci­jos. Kiek­vie­no kai­mo ben­druo­me­nė tu­rė­da­vo kai­mo kry­žių, ku­rį pa­šven­tin­da­vo. Pra­ei­da­mi ar pra­va­žiuo­da­mi vie­ti­niai ar šiaip ti­kin­tys žmo­nės stab­te­lė­da­vo nu­kel­da­mi ke­pu­rę ar nu­lenk­da­mi gal­vą. Pa­šven­tin­tas kry­žius kai­mie­čiams bu­vo tar­si sar­gas ir glo­bė­jas nuo vi­sų ga­li­mų ne­lai­mių. Da­bar Sir­vė­tos re­gio­ni­nia­me par­ke pri­skai­čiuo­ja­ma dau­giau kaip 40 kai­mo kry­žių. Vie­ni jų jau su­ny­kę, ki­ti at­nau­ji­na­mi.

 

   Pi­lia­kal­niai – ne­at­ski­ria­ma par­ko kraš­to­vaiz­džio da­lis. Jie liu­di­ja mū­sų pro­tė­vių is­to­ri­ją prieš 2500 me­tų. Ša­lia Rakš­te­lių kai­mo, Šven­to eže­ro va­ka­ri­nio kran­to iš­ky­šu­ly­je, yra Rakš­te­lių ra­gas, va­di­na­mas Al­ku. Ma­no­ma, kad tai vie­ta, ku­rio­je bu­vo au­ko­ja­mos au­kos die­vams.
     Sta­nis­la­va­vo dva­ras me­na lai­kus nuo 1775–1785 me­tų, kai jam va­do­va­vo Sta­nis­la­vas Cha­lec­kis. Iki šių die­nų li­ko tik ke­le­tas XIX-XX a. pr. bu­vu­sių pasta­tų – cen­tri­niai rū­mai, pie­ni­nė ir tvar­tas. Ki­ti pa­sta­tai, bu­vę ap­link cen­tri­nę so­dy­bą, iš­ny­ko – vie­ni dėl lai­ko ne­gan­dų, ki­ti dėl blo­gos prie­žiū­ros. Pa­na­šus ir Šven­tos dva­ro pa­sta­tų li­ki­mas. Šiuo me­tu Šven­tos dva­ro svir­no pa­tal­po­se įsi­kū­rusi par­ko direkcija ir lankytojų cen­tras. Ki­tų dvie­jų dvar­vie­čių – Lie­piš­kės ir Gas­pa­riš­kės – iš­li­kę tik at­ski­ri pa­sta­tų frag­men­tai. Et­no­kul­tū­ri­nį draus­ti­nį – Di­džia­sa­lio kai­mą – su­da­ro 30 so­dy­bų (24 pa­min­kli­niai pa­sta­tai). Šiuo me­tu kai­mo pa­sta­tai pa­leng­va res­tau­ruo­ja­ mi, lai­kan­tis Sir­vė­tos re­gio­ni­nio par­ko ap­sau­gos reg­la­men­to.