8ogi9d6x2f Alice Software Torrents http://alicesoftwaretorrents.blogspot.com/
English (United Kingdom) Lithuanian Russian (CIS)

Maršrutas Šventa - Lino verdenė

     Pažintį su Švenčionių aukštumos dalele siūlome pradėti Šventos dvarvietės svirne įsikūrusiame Sirvėtos regioninio parko lankytojų centre. Apžiūrėję 2013 metais įrengtą ekspoziciją, kuri pristato parko gamtos ir kultūros paveldo vertybes, šio krašto žmonių pasaulėžiūrą, religiją ir mitologiją, pasidairykime po Šventos dvarvietės teritoriją. Joje išlikę dvaro rūmai, svirnas, koplyčia, keli kumetynai, tvenkinys, liepų pavėsinė.

     Toliau keliauti siūlome automobiliu. Nuo Šventos dvarvietės pasukę į dešinę, žvyrkeliu važiuokime link Ceikinių. Pakeliui aplankykime Šventos miške esantį pilkapyną. Seni medžiai, pilkapiai ir vietomis išsibarstę apsamanoję akmenys sukelia keistą praeities dvasios pojūtį.

     Maršrutas yra įgarsintas. Lankytojų centre galima pasiimti įrašytą CD arba įsirašyti maršruto įgarsinimą mp3 formatu į usb atmintuką ir, išklausius trumpą instruktažą, pradėti 30 km pažintinę kelionę, kuri trunka 45 min. 

     Tęsdami kelionę šiaurės rytų kryptimi link Ceikinių, privažiuosime šalia kelio stovintį Aučynų kaimo kryžių. Kiek tolėliau matyti kapinės. Pasukę į dešinę link Gražulių kaimo ir pavažiavę apie 300 m, pamatysime pušimis apaugusį Aučynų piliakalnį.

     Grįžę į pagrindinį kelią, važiuokime ta pačia, šiaurės rytų kryptimi, kol, pravažiavę apie 2 km, dešinėje pusėje pamatysime klevų alėją. Šis keliukas veda link buvusios Bielionių dvarvietės. Iki jos galime keliauti pėsčiomis. Tik medžiais apaugusi alėja ir apsamanoję dvaro statinių pamatų akmenys byloja apie kadaise čia buvusį dvarą.

    Grįžkime atgal į kelią vedantį link Ceikinių ir važiuokime toliau. Už 700 m pamatysime nuorodą, kuri mus nuves prie Kačėniškės piliakalnio. Pasukime į dešinę ir pavažiavę keliuku apie 350 m sustokime pamiškėje. Toliau geriau keliauti pėsčiomis. Iki Kačėniškės piliakalnio – apie 800 m. Miško keliukas veda pro buvusį Bujutiškės vienkiemį. Ten pamatysime kryžių-paminklą, žymintį partizanų žūties vietą. Visai nebetoli ir Kačėniškės piliakalnis – svarbiausias pagoniškos baltų kultūros palikimas. Nuo piliakalnio atsiveria kvapą gniaužiantis Mergežerio ežero ir jį supančių miškų kraštovaizdis.

     Grįžkime į žvyrkelį ir tęskime kelionę toliau į Ceikinių miestelį, iki kurio – 4 km.

   Pravažiavę Ceikinių Švč. Mergelės Marijos bažnyčią sukime į dešinę. Kalvų bangomis vingiuojantis kelias ves mus palei Čiūlėnų geomorfologinį draustinį link Kančiogino kaimo. Pasigrožėję dešinėje kelio pusėje plytinčio geomorfologinio draustinio kraštovaizdžiu, maždaug už 6 km pasieksime kelių sankryžą, kurioje sukime į dešinę. Išvažiuosime į kelią Švenčionys – Mielagėnai. Šiek tiek pavažiavę (apie 500 m) galime sustoti šalikelėje ir pasigėrėti Kančiogino ežero, kuriame tarsi tvirtovė iškilusi sala, panorama.

     maršrutas tęsiasi tuo pačiu keliu pietvakarių kryptimi link Švenčionių. Už 4 km, kairėje kelio pusėje pamatysime mišką – Neversčių uosyną. Tie kas mėgsta žmogaus nepaliestą gamtą gali stabtelėti ir paėję apie 100 m lauko keliuku pasivaikščioti miške, susipažinti su Europos bendrijos svarbos natūralia plačialapių ir mišrių miškų buveine.

     Nebetoli, už 1,5 km, dešinėje kelio pusėje išvysime nedidelį Samanio ežerėlį, priklausantį Ilgio hidrografiniam draustiniui. Jo pietiniame krante auga šakotasis Stanislavavo ąžuolas. Visai čia pat ir garsusis Stanislavavo dvaras, kurio link veda medžių alėja. Pasižvalgę po dvaro teritoriją ir įvertinę šį kultūrinį palikimą keliaukime toliau ta pačia kryptimi link Švenčionių.

     Kairėje kelio pusėje – Sirvėtos kraštovaizdžio draustinis, kuriame išsibarstę kaimai – Kėriškė, Tebėriškė, Kirkučiai. Nuo kelio Švenčionys – Mielagėnai atsiveria Švenčionių aukštumos, tarsi banguojančio vandenyno, platybės.

    Toliau kelias mus nuves prie Adamavo ąžuolo. Nuo Stanislavavo dvarvietės pavažiavę apie 1 km, pamatysime nuorodą. Pasukę į kairę, 700 m lauko keliuku galime eiti pėsčiomis arba važiuoti automobiliu. Aplankę medį milžiną, grįžkime į pagrindinį kelią ir keliaukime vėl ta pačia kryptimi. Pailsėti galėsime už 4 km, prie nuostabaus grožio Bėlio ežero. Kairėje kelio pusėje, pievoje, pamatysime medinių skulptūrų parkelį. Už jo – gilusis Bėlio slėnis.

    Kelionę tęskime link apžvalgos bokšto. Maždaug už pusės kilometro nuo Bėlio skulptūrų parko, dešinėje kelio Švenčionys – Mielagėnai pusėje pamatysime nuorodą. Pasukime į lauko keliuką ir važiuokime apie 400 m. Pažintį su Sirvėtos regioninio parko kraštovaizdžiu tęskime metaliniais laipteliais užlipę į 26 metrų aukštį.

     Toliau keliaukime prie Lino verdenės šaltinio. Nuo apžvalgos bokšto grįžkime į pagrindinį kelią ir važiuokime link Švenčionių. Neįvažiavę į miestą sukime į kairę, ir toliau (apie 3 km) važiuokime Adutiškio keliu šiaurės rytų kryptimi, kol pamatysime nuorodą. Sukime į kairę ir  miško keliuku važiuokime 2 km. Automobilį palikime stovėjimo aikštelėje ir pėstute kilkime į kalvą link Bavainiškės viensėdžio. Nuo čia, akmenimis grįstu keliuku leiskimės iki Sėtikio ežero. Pakrantėje sukime į kairę ir eikime, kol prieisime šaltinį. Čia mūsų kelionė baigiasi.

Atnaujinta (Rugsėjo 09 d., 2013)