Kačėniškės piliakalnis

     Pačioje iškiliausioje Čiūlėnų kalvyno juostoje kai kurios kalvos turi platesnę reikšmę tiek gamtiniu tiek ir kultūriniu aspektais – tai piliakalniai. Tai labai skirtingi savo išorine išvaizda bei vidine struktūra objektai: nuo labai panašių į paprastas kalvas iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių. Šie ankstyvieji Rytų Lietuvos piliakalniai priskiriami brūkšniuotosios keramikos kultūrai.

     Vakarinis Mergežerio krantas įrėmintas dviejų pailgų, apie pusės kilometro ilgio kalvų, kurias atskiria to paties pavadinimo upeliukas. Tai tartum siena užstojanti besileidžiančią saulę. Pietiniame gūbryje, iškilusiame į 222–jų metrų aukštį virš absoliutinio jūros lygio, kadaise buvo įrengtas Kačėniškės piliakalnis. Iš vienos pusės jo šlaitas baigiasi ties ežeru, o iš vakarų žemapelkė, kuri iš tikrųjų yra vėliau aiškiai matomos aukštapelkės kraštas arba lagas, platesnis dėl to, kad čia išsilieja minėtasis Mergežerio upelis. Šlaitų aukštis skaičiuojant nuo vandens paviršiaus aukščiausioje kalvos vietoje siekia 22 metrus. Nuo piliakalnio viršūnės, kur aikštelės plotas apie 660 m², atsiveria vaizdas ne tik į ežerą, bet ir į kitame krante sustingusias Švenčionių aukštumos bangas. Jos, beje, yra keliais metrais aukščiau nei piliakalnis ir aplinkinės viršūnės šalia jo. Nors viršūnės ir apaugusios mišku, bet medžiai vaizdžiai kartoja žemės išgaubtumą. Taigi galima daryti prielaidą, jog žmonės pasirinko šią vietą piliakalnio įrengimui ne tik dėl aukščio. Galbūt jis beveik iš visų pusių buvo apsuptas vandens barjero. Piliakalnio šlaituose yra buvusių griovių su pylimais likučių. Rytinis šlaitas buvęs statesnis ir praeityje yra nušliuožęs į ežerą. 2012 metais iškirtus ant piliakalnio augusius medžius išryškėjo visa Kačėniškės piliakalnio didybė ir objektas tapo vizualiai patrauklus.

     2013 m. atlikti piliakalnio tvarkymo bei pritaikymo lankymui darbai. VĮ ,,Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" atliko žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kurių metu užfiksuoti bent du kultūrinio sluoksnio horizontai, leidžiantys daryti išvadą, kad piliakalnis buvo apgyvendintas dviem etapais – vėlyvosios brūkšniuotosios keramikos laikotarpiu (I tūkst. pr. Kr. pabaiga) bei ankstyvosios grublėtosios keramikos periodu (I tūkst. pradžia – I tūkst. vidurys). Atliekant archeologinius tyrimus buvo rasta smulkių, ugnyje buvusių akmenukų, keletas gyvulių kaulų, ištirpusios keramikos ar molio tinko žymių, brūkšniuotosios keramikos liekanų, o taip pat keramikos dirbinių fragmentų, turinčių lygų arba gruoblėtą paviršių, bylojantį apie skirtingus Kačėniškės piliakalnio apgyvendinimo laikotarpius.

     Vadinasi, ši vieta kažkuo vis traukia žmones apsistoti ilgėliau. Priešingame krante esanti kalvelė su atragiu, kuris kaip sausumos trikampis baigiasi ežere, buvo alkavietė. Ši vieta turi Varcekalnio vardą. Ne išimtis ir visai netoli pabirusios kalvelės – šalimais esantis Kaukų kalnelis tik įrodo, kad žmonėms šiuose kraštuose tokios kraštovaizdžio detalės turėjo išskirtinę vietą pasaulėjautoje. 

 

    Pasiekti kultūros paveldo objektą galima automobilių aikštelėje palikus transporto priemones ir kelionę tęsiant pažintiniu taku

 

 

Sirvėtos regioninio parko direkcija ir Lankytojų centras

 

© 2019 Sirvėtos regioninio parko direkcija

Search