Liepų pavėsinė

     Likimo deivės Laimos buveine laikyta liepa ir dabar yra svarbi žmogui. Ji vadinama medaus medžiu, nes jai pražydus aplinkui pasklinda malonus medaus aromatas, priviliojantis daugybę bičių. Tai ne tik dekoratyvus ir medingas, bet ir vaistinis medis.

     Dėl šių savybių 1925 metais Šventos dvaro valdose, kurios priklausė lenkų dvarininkams Civinskiams, buvo pasodinta 30 liepų. Medeliai buvo sodinami ratu, vienas šalia kito, kad įgautų pavėsinės formą. Dvaro savininkai, norėdami, kad liepų pavėsinė būtų taurės pavidalo, kas ketvirtą medį lenkė į išorinę pusę, prie šakų pririšdami sunkius svarsčius, dėl kurių svorio keitėsi kamienų augimo kryptis. Šioje liepų pavėsinėje dvaro šeimininkė Marija Civinska mėgdavo priimti svečius, ilsėtis, gerti arbatą. Sunkiai sirgusi moteris liepdavo samdiniams išnešti ją į pavėsinę ir ištisomis dienomis gulėdavo po liepų lajomis...

     Šis respublikinės reikšmės gamtos objektas paskelbtas saugomu dar 1968 metais. Dabar čia beliko 18 medžių. 2014 metais arboristai, besirūpinantys medžių ilgaamžiškumo užtikrinimu, nugenėjo apdžiūvusias šakas. Siekdami sumažinti išvirtimo pavojų liepas surišo specialiais lynais, o 2015 metais sutvarkyta jų augavietė. Dirvožemis aplink medžius ir polajyje supurentas nepažeidžiant medžių šaknyno, Liepų pavėsinės vidurinė dalis tolygiai padengta nestoru juodžemio sluoksniu, aplink medžius paskleistas lapuočių medienos mulčias. Svarbu rūpintis medžiais, nes, skirtingai nei kultūros paveldo, daugumos šių aplinką puošiančių gamtos vertybių gyvavimo laikas yra trumpesnis...

Sirvėtos regioninio parko direkcija

 

© 2019 Sirvėtos regioninio parko direkcija

Search